Olympic Congress

olimpinis kongresas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Svarbiausias olimpinio sąjūdžio renginys, kuriame TOK, NOK ir tarptautinių sporto federacijų atstovai sprendžia pačius reikšmingiausius sąjūdžio klausimus. Steigiamasis olimpinis kongresas įvyko 1894 m. birželio 16 d. Paryžiuje (Prancūzija), didžiojoje Sorbonos universiteto salėje. Dalyvavo 79 delegatai iš 12 šalių ir 49 sporto organizacijų, iš viso susirinko 2000 dalyvių. Kvietime buvo parašyta „Olimpinių žaidynių atgaivinimo kongresas“. Paryžiaus kongresas įkūrė TOK, priėmė Olimpinę chartiją, nutarė surengti pirmąsias šių laikų olimpines žaidynes 1896 m. Atėnuose, aptarė sportininko mėgėjo statusą. Per 100 olimpinio sąjūdžio metų sušaukta 12 olimpinių kongresų: 1894 m. Paryžiuje, 1897 m. Havre (Prancūzija), 1905 m. Briuselyje (Belgija), 1906 m. Paryžiuje, 1913 m. Lozanoje (Šveicarija), 1914 m. Paryžiuje, 1921 m. Lozanoje, 1924 m. Prahoje (Čekoslovakija), 1930 m. Berlyne (Vokietija), 1973 m. Varnoje (Bulgarija), 1981 m. Baden Badene (Vokietija) ir 1994 m. Paryžiuje. Paskutinis olimpinis kongresas buvo skirtas mūsų dienų olimpinio sąjūdžio 100 metų sukakčiai pažymėti. Jame aptartos 4 aktualios temos: 1. Olimpinio sąjūdžio reikšmė visuomenei. 2. Mūsų dienų sportininkas. 3. Sportas – socialinis reiškinys. 4. Sportas ir žiniasklaidos priemonės. atitikmenys: angl. Olympic Congress vok. olympischer Kongress, m rus. олимпийский конгресс